Latvių kalbos pamokėlės vol. 4

(plerm padajabam) Laba diena mokiniai,

Daug laiko praėjo nuo paskutinės mūsų paskaitėlės. Šiandienos paskaitos tema - Latvių kalba Akropolyje. Tai yra labai aktualu, nes Rygoje ant dienų (2010) turi atidaryti šį stebuklą. Manau pravers.

nauda – pinigai, popieris už kurį galima gauti daiktų; tiesa dėl infliacijos vis mažiau ir mažiau…
pirkt - pirkt, duoti pinigus už tai ko nori, bet ko tau iš tikro nereikia…
veikals - parduotuvė, nedidelė vietelė, kur galima duot pinigus už tai ko nori, bet ko tau iš tikro nereikia…
izpārdošana – išpardavimas, kai tai ko tau nereikia gali gauti iki 4 kartų pigiau!!!
kinofilma - kino filmas, laiko praleidimo būdas, kai gali žiūrėti filmą ne namie, o su krūva tarškančių ir čepsinčių vaikų…
apgrozība – apyvarta, tai, ką Akropolis moka daryti…
peļņa – pelnas, tai, ką Akropolis labai moka daryti…
ledus arēna - ledo arena, laiko praleidimo būdas, kai gali susidaužyti kelius ne namie, o su krūva tarškančių ir čepsinčių vaikų…
izpriecu galvaspilsēta - pramogų sostinė (no comment)
laucinieks - kaimietis, rūšies užimančios 90% Akropolio ploto ir padarančio 10% Akropolio apyvartos atstovas.
nogurt – pavargti, tai kas būna po to kai užsuki nors ir tik degtukų nusipirkti…

Kitą savaitę – latvių kalba virtuvėje. Nenustokit mokytis…

Latvių kalbos pamokėlės vol.3

Kadangi skaitytojai besaikiškai žingeidiškai reikalauja latvių kalbos pamokėlių, tai tęsiu savo mokymo programą. Oras pradeda šiltėti (mano Google termometras Rygoje rodo +1°C), vis daugiau žmonių pasirenka išvykas į gamtą, kaip savo vargano laisvalaikio praleidimo būdą. Todėl šiandien - latvių kalba iškylaujant.

Ekskursija – iškyla: eilinis išgėrimas prisivalgant, tik vietoje televizoriaus (ar muzikinio centro) čiurlena upelis arba šniokščia vėjas. Bet jei vėjas nepatinka, galima iki upelio atvaryti savo autotransportinę priemonę ir nustačius didžiausią garsą klausytis Rusijos klasikos.
Pleds – pledas: daiktas, kurį dedame ant žemės, kad nereiktų sėsti ant žolės.
Sviestmaize – sumuštinis: daiktas, kurį įdėjusios mamos savo vaikams į kuprines vietoje piniginės valiutos maistui, gauna didesnę garantiją, kad jų vaikas nepradės rūkyti ar nesės ant žolės.
Degvīns – degtinė: 40 laipsnių gėrimas, leidžiantis susilieti su gamta, dažniau būti arčiau žemės.
Speķis – lašiniai: kiaulės detalė, labiausiai tinkanti su degtine.
Auksts alus – šaltas alus: silpnesnis gėrimas, kuris vartojamas, kai yra karšta ir visai nesinori šiltos degtinės iš riebaluoto (nuo lašinių) stikliuko.
Cūkas ausis – kiaulės ausytės: kiaulės detalė, labiausiai tinkanti su šaltu alum.
Gruži – šiukšlės: iškylautojų papuošalai gamtai, siekiant pažymėti vietas, kur jau buvo iškylauta.
Ugunsgrēks – gaisras: atrakcija, kuria yra vainikuojama gera išvyka prie miško.

Na, šiandien tiek. Tikiuosi, kad mano pamokėlės padeda jums tobulėti. Kad ir kokie juokingi šie latviški žodžiai bebūtų – patikėkit: yra juokingesnių. Jų laukite kitose mano pamokėlėse.

Latvių kalbos pamokėlės vol.2

Taigi, grįžau į Latviją, šiek tiek apsidaužiau, nudaužiau sniegą ir esu vėl daugiau nei pasirengęs tęsti mūsų latvių kalbos pamokėlių tradiciją.

Kaip ir kažkada (pernų perniausiai) žadėjau, šiandien – latvių kalba keliuose.

Celš – kelias: plati linija jungianti miestus, kuria gali važiuoti transportas. Žmonių supratimas apie kelią Lietuvoje itin skiriasi nuo žmonių supratimo apie kelią Lenkijoje (duobės, avarijos etc.).
Gājējs – pėstysis: žmogus, kuris lyg turi teisių kelyje, bet jos nėra tokios svarbios, kokia yra gyvybė.
Kustība – eismas: mašinų ir kėglių (pėsčiųjų) visuma. Kartais būna draudžiamas.
Priekšrocība – pirmumas: teisė, kuri tave kelių eisme daro svarbesniu ir geresniu už kitus.
Avārija – avarija: situacija, kai yra du žmonės, manantys, kad jų pirmumas (priekšrocība).
Homoseksuālists – homoseksualistas: žmogus, kuriam nepatinka (kaip objektas) priešinga rasė. Jie dažnai keliuose painiojasi piktiems vairuotuojams.
Sieviete pie stūres - moteris už vairo: vienas dažniausiai pasitaikančių komentarų kelyje.
Sods – bauda: pinigų suma, kuria tenka mokėti pareigūnui, kai nepavyksta susitarti.

Šiandien tiek. O jei norite šia tema išgirsti plačiau, tai rašykit mano draugui-latviui Ervinui adresu: pizonas@sseriga.edu.lv.

Iki kitų susitikimų mūsų kalbos palėpėje.

Latvių kalbos pamokėlės vol.1

Mano skaitytojai dažnai manęs prašo: “Aurimai, tu studijuoji Latvijoje. Gal gali pamokyti savo skaitytojus Latvių kalbos?“. Na, aš nesu specialistas (neturiu double citizenship kaip nori turėti mano oponentas Ervinas ir neturiu nė litro latviško kraujo), bet nemažai jau išmokau, taip kad pradėkim.

Kad būtų viskas aiškiau, tai paminėsiu, kad apačioje esantys žodžiai yra latviški, jei skamba keisčiau.

Sveiki - Labas; žodis naudojamas pasveikinti vyrą arba moterį, arba vaiką.
Paldies - Ačiū; žodis, kurį gali išgirsti Maxima’oj kai kam nors tetutė ideda sūrio salotų ir kitas žmogus tada sako šį žodį.
Lūdzu - Prašau; žodis naudojamas paprašyti kokio nors daikto kurį tingi/negali paimt.
Alnis - Briedis [no comment - galit paGoogle'int]
Briedis - Elnias [no comment - galit paGoogle'int dar]
Alus - Alus; gėrimas, kurio latviai nė velnio nemoka gaminti, bet neeksportuoja iš žymiai modernesnių valstybių kaip Lietuva, o VISTIEK GAMINA P***RAI (atsiprašau filaretų - skaudi vieta)
Maize - Duona; neretas svečias studento virtuvėlėje; būna balta, juoda, ruginė, kvietinė, miežinė (iš pastarųjų 3-jų kurtūrų galima gaminti ir stipresnį dalykėli…)

Šiandien tiek. Kitą savaitę: “Latvių kalba keliuose”, su nedideliu prieskoniu - latviškais keiksmažodžiais.