Šiaip jaučiu gėda. Ne dėl savęs asmeniškai, o dėl savo Tėvynės. Žiū, kokį straipsnį įdėjo The Economist.
Kas neturi interneto ir negali pažiūrėti link‘o, tai pacituosiu: „…Poland’s president <…> is embarrassingly at odds with the government <…>. Neighbouring Lithuania says it will happily host the missiles” (kas nesupranta, vertimas: Lenkijoj vėl ATR padalijimai, todėl raketas su apsidžiaugimu priims Lietuva). O kas leido? Kas leido? Išvis čia kas nors, ko nors, dėl ko nors, kada nors klausė? Ar čia kaip su pas mus su ežerų pakrantėm: ta sekretorė Condoleezza Rice nunešė „patept” kažkur (reikiamiem žmonėm) ir jau gavo sklypelį nelegalioms statybėlėms. Nu kaip nelegalioms statybėlėms: Priešraketinės Gynybos Sistemai…
Fui, kaip negražu… Ajajai, kokia gėda… Nu kaip taip…
Ir kodėl visada Lietuva laikoma atsiprašant JAV… šuns patele…? Kodėl Lietuva negali turėt savo nuomonės? Nu galėtų bent kartais tada, kad gerbtų, pasimėtyt (atsitiktinai pasirinkus) tarp JAV, Rusijos ir Prancūzijos nuomonių. Kad bent atrodytų, kad mes mąstom ir sprendžiam pagal save… Rimčiau atrodytume… O dabar: JAV kariaus Afganistane – siunčiam ir mes, JAV kariaus Irake – „Oi, ir mes, ir mes, ir mes!!!”. Berods tik Europos konstituciją mes pirmi, be JAV, labai greitai priėmėm. Gaila, tik kad berods vieninteliai visoj Europoj tai padarėm…
O ir ta pati JAV jau nebe daug gyvens. Prisišvirkštė pinigų į sustojusią ekonomiką ir džiaugiasi dabar 2.50% augimu. Kaip narkomanas Karoliniškėse požeminėj perėjoj: skraido po visą Euro-Aziją ir geresnius diplomatinius santykius užmezginėja. Bet neilgam. Baigsis sušvirkštų pinigų poveikis ir vėl –0.5% pagirios Lazdynų miškely… fotosintezę vykdys… Įdomu tik kaip baigsis su tais rinkimais. Jei šiek-tiek-kitokios-spalvos prezidentą JAV išsirinks, tai tada vyks tas visas sekiojimas iš paskos… Nors gal niekas nepasikeis: Lietuvos vaikai gi prieš porą metų Tanoka Beard Lietuvos metų žmogumi buvo išrinkę…
Nu tikėkimės, kad bręstant ekonomikai ir patys subręsime. Infliacija 12.5%, pratinamės prie didesnių pinigų, gal ir patys didesniais tapsim. Ir vieną dieną, gal ne šiandien, ne rytoj ir net ne po metų, gal net ne šiame amžiuje, bet vieną dieną, jaučiu tikrai, kai kas nors Lietuvos paklaus nuomonės pvz. apie androidų lazerinių galvučių nanoschemų maitinimo šaltinių akcizą, Lietuvos valdžia pagalvos ir pasakys: „Mums reikia pasitarti ir nuspręsti patiems…”. Ta diena įeis į istorija… Bus dar viena išeiginė…
