Sveiki, mano ištikimieji skaitytojai, kurie ilgai ilgai laukėte iš manęs post’o, o jo kaip nebuvo taip nebuvo. Atėjo laikas pripasakoti visko tiek, kad ojojoj… Taigi įtempkit pavargusias akeles bei kitus organus, ištempkit auseles ir klausykit:
Praeitą savaitę turėjau važiuoti į debatų turnyrą Brėmene (Jacobs university). Dieną prieš išvažiavimą kaip tik sedėjau ir rašiau apie tai žinutę į blog’ą. Deja, kažkodėl laptopas buvo niurzga ir nenorėjo pagauti belaidžio interneto, todėl teko post’ą rašyti “Word” teksto redaktoriuje, su sąlyga, kad vėliau perkrausiu kompą ir tada bandysiu “prisijungti” prie pasaulinio tinklo. Kaip tariau, taip ir padariau – perkroviau kompiuterį… Deja… jis jau nebeatsibudo… Užsikraudavo TOSHIBA logotipas, parodydavo WINDOWS vėliavėlę ir tada – išsijungdavo…
Buvau be galo sutrikęs ir susinervinęs. Bandžiau jį gaivinti kokius 74 kartus – ir bergždžiai… Tai ką padarysi – ėmiau ieškoti garantinio remonto. Gerai, kad draugas (Aurimas) padėjo su UBUNTU CD. Supratau, kad su kietu disku viskas gerai. Problema, kaip visada – VISTA. Susiradau recovery cd ir ėmiau perintstaliavinėti. Tai dariau visą laiką iki pat kelionės… Net nespėjau padoriai susiruošti… Važiavau į Vokietiją kaip į kokį Akropolį (čia Ozo gatvėj)…
Beje viskas pavyko gana neblogai, išskyrus tai, kad didelė dalis duomenų dingo… Tokia jau dalia… Bet patikėkit čia ne viskas… Po kelionės vėl atsitiko beveik tokia pati bėda su laptopu ir …….. dingo VISKAS!!! Bet nenoriu užbėgti įvykiams užu akių – apie viską paeiliui…
Į Vokietiją važiavom 8-se 8-viečiame Mercedes van’e. Mūsų būta 6 vyrai ir viso labo 2 moteriškės. Kelionėje netrūko nei pokštų, nei alkoholio, o kelionė truko 22 valandas. Ypač nustebino Lenkija – beveik nebuvo duobių… Buvau šokiruotas… Brėmene tik atvažiavę 2.5 val. ieškojome nemokamos parkavimo vietos (kaip ir pridera žmonėms iš Rytų Europos). Už benziną ieškant tos vietos sumokėjom 5 kartus daugiau nei už mokamą stovimą vietą.. Tada valgėm keistą patiekalą pigiam restorane. Patiekalas vadinosi “Giros Pitta” ir jo esmė – maža bandelė su 3 kartais daugiau mėsos. Mėsos buvo taip daug, kad net buvo sunku ryti…
Paskui nuvykome į studentų “koledžą” (VIP bendrabutis) gerti. Ten gerti nebuvo galima, bet mes juk iš Rytų Europos. Ten buvo visokių žaidimų ir visko įdomaus, ypač juodaodžių. Juodaodžiai žiūrėjo “Bundesliga” ir gėrė pieną. Mes gėrėm alų ir žaidėm pool’ą. Buvo smagu, bet nejauku (bendrabutyje baltieji sudarė labai mažą mažumą…)
Pirmą naktį teko nakvoti Jacobs University studentų kaimelyje pas vieną Rūmūną, kuris gyveno kartu su žmogumi iš Irano (iranietis visą laiką vaikščiojo po namus su pižama). Miegojau viename kambaryje su savo debatavimo (ir tik debatavimo) partnere Zane, nes ją Vokiečiai palaikė vyru (pas juos yra panašus vyriškas vardas). Dar ten buvo katinas, kurio vardas buvo “šniūras” ir jis mane labai draskė. Vieną akimirką gulėdamas net pagalvojau – “Kas čia per nesąmonė?”. Jaučiausi kaip nevykusiame sapne.
Ryte suvalgiau jogurto ir išėjau į turnyrą. Turnyras šiaip sekėsi labai blogai, nes mano partnerė nors ir kalba geriau už mane (mokosi mokykloje anglų kalba) išaiškėjo esanti buka kaip juodaodė višta. Per visą turnyrą sugalvojo vos 2 argumentus (kai viso sugalvota buvo apie 30)… Todėl nenuostabu, kad nieko nelaimėjome. Nesugebėjau vienas ištempti komandos, todėl nusigėriau ir pradėjau stipriai rūkyti…
to be continued……. (toliau bus tik geriau)
Klausimas pabaigai: Jeigu teisme teisėjas yra juodaodis, tai ar galima į jį kreiptis: “Jūsų šviesybe!”?
