Grįžau Rygon. Galėčiau būti liūdnas, bet jau pripratau (kaip ir katinas kryžiuojamas pripranta). Prieš išvažiuodamas Panevežio „Babilono“ Hesburger‘yje suvalgiau kažkokį kompleksą, nuo kurio buvo labai džiugu. Taip džiugu, kad net norėjosi tą džiaugsmą išleisti į išorę artimiausiame tualete. Be to, važiuojant autobusu (Ecolines) teko sedėti prie tualeto. Tuo tarpu priekyje manęs sedėjo kažkokie lenkai ir gėrė labai daug lenkiško alaus. Jie dažnai ėjo į tualetą, todėl visame autobuse pasklido šlapimo kvapas (kaip ir „Reaktors“ pirtyje). Visi šie faktoriai skatino mane gerti mineralinį ir įsivaizduoti gražius dalykus, kurie neskatina skysčių ir tirščių išleidimo per burną.
Grįžęs namo nieko gyvesnio (be 3 dienas paliktų spaghetti) neradau. Tik krūvą naujų baldų, prisuktą lentyną ir kabliuką vonioje (no more porno in our flat). Čia mano kambarioko tėtis padirbėjo ko gero, nes Ignas kažką porino apie tai. „Ačiū, Igno tėti!!!“. Bet ilgai nesidžiaugiau, nes reikėjo utilizuoti keistą tvarinį, kuris susidarė iš pagulėjusių spagečių. Jo kvapas buvo fekalijų ir vėmimo nuo samanės kvapo mišinio, parūgusio ir užpilto Hesburger‘io padažu. Plauti sekėsi sunkiai nes labai vimdė. Daugiau niekada nepaliksių maisto prieš išvažiuodamas namo.
Šiandien dar turėjau rytojaus debatų sesijai paruošti prezentaciją apie ką nors, kas suteiktų naudos debatininkams. Apie 3 valandas gaišau, kad sugalvočiau apie ką daryt prezentaciją, o per 2 kažkur padariau jąją. Toks laiko pasiskirstymas nėra svetimas: beveik visur su kuo šiuomet tenka susidurti, planuoti tenka kelis kartus ilgiau nei daryti. Pvz.: ryte, nuskambėjus žadintuvui, labai ilgai planuoju keltis… Ech, einu ko gero miegoti. Miegas šiandien – mano antras didžiausias malonumas… O kas pirmas?… Atspėkit patys… Kas atspės pirmas – gaus siurprizą-alkoholį…
