Po porą

Šiandien buvo pirma diena po Naujųjų metų senoje mokykloje (mokyklos pastatas yra toks senas, kad net vokiečių turistai paveiksluoja jają). Mums dėsto naujas, bet ne itin geresnis dėstytojas. Jo tautybė neegzotiška – latvis. Berods, ar tik ne vienintelis latvis iš visų dėstytojų dėstysiančių mums tą žaviąją ekonomiką ir žavųjį verslą. Paskirstė į labai nedideles komandas po 2. Man papuolė kažkoks modelis (moterų rasės) iš Latvijos. Deja, ji neatėjo, ir teko dirbti vienam, kaip ir visą savo gyvenimą. Menu, dar pas mama pilve vienas visokias veiklas dariau.

Dienai bebėgant sutikau savo komandos draugę – ji, ką tik grįžusi iš Egipto (ruda rudutėlė kaip.. šokoladas), ėjo į mikroekonomikos egzamino perlaikymą (spėju – ne į paskutinį…). Susitarėm susitikti vėliau… Užduotis padariau pats… Jos iš mandagumo vakare paklausiau: „O kaip manai mums reiktų sudėti viską, kad gražiai atsispausdintų?“. Ji tik gūžtelėjo savo gražiais pečiais ir atsakė net neįsivaizduojanti. Dar šiek tiek su ja mandagiai pabendravęs, įsitikinau, kad nebūna ir gražių ir protingų… Na gal nebent Vladimiras Putinas (Владимир Владимирович Путин)

Rusai vieni kitus (irgi rusus) sveikino su Kalėdom (tokie jau jie neeuropiečiai). Juos tikrai pradžiugino pirmadieninis sniegas, nes rūkė lauke dažniau nei įprastai. Beje, gražias porininkes gavo beveik visi mano draugai (išskyrus tokį Joną – jam papuolė savo paties išrinktoji moteris). Kaip jiems su tokiom seksis dirbti – nežinau, bet linkiu, kad geriau nei man (vienam). O dar bejau: administracija visus padalino į mišrias poras. Naujasis prezidentas (sutrumpintai galima ir prezikas), per rinkimus, pažadėjo pastatysiąs prezervatyvų automatą mokykloje… Pavasaris artėja… Rygoj atšilo vienu laipsniu…