Sveiki, gerbiamieji skaitytojai. Šiandien mane pritrenktinai suspardė viena smagi žinia. Įsijungiu savo blog‘o statistiką – klabykšt: o ten virš 100 lankytojų per dieną (gal kam šis skaičius atrodo mažas, bet man, kaip pradžiai tai ohoho) šį gūdų trečiadienį. Aš jau seniai pastebėjau, kad jūsų, mielieji skaitytojai, vis daugėja ir daugėja. Dauginatės kaip grybai po lietaus arba kaip triušiai žiurkės metais, arba kaip kinai visada.
Tą progą nusprendžiau tą pačią dieną parašyti antrąjį post‘ą. Nieko čia negvildensiu, tiesiog išreikšiu savo begalini džiaugsmą trumpučiu, bet daug ką reiškiančiu žodžiu: „Ačiū“.
Aišku visko gali būti – gal rytoj mane aplankys tik vienas lankytojas (mano mama) ir po džiaugsmo seks begalinis nusivylimas. Gal koks nors girtas rusų hakeris sugadins internetą ir visam pasaulyje privalėsime su žmonėmis bendrauti gyvai. Arba gal sprogs Antarktida ir visame pasaulyje dings elektra bei televizoriai. Nesvarbu. Ačiū.