Aš namie…

Atsiprašau skaitytojų. Vakar post‘o nebuvo. Net nenuliūskite dėl to – tam turiu tikrai kvailą priežastį: grįžau namo, į Lietuvą. Šaunu čia. Tai ne ten… toj ****, ****, ***** *atvijoje. Jau susitikau su nemaža krūva draugų bei su tėvais. Esu linksmas, bet pavargęs kaip Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika (vakar buvau netgi dvėstelėjęs, jeigu galima taip išsireikšti neįžeidžiant kokios nors „įdomios“ religijos). Bet tai tikrai buvo pirmas paskutinis kartas. Prisiekiu budistu-pižonu-draugu-latviu-su_akiniais Ervinu (šis kadras, beje ne kartą jau yra neparašęs posto…), kad tai daugiau nebepasikartos: new day – new post.

Šengenas įsigaliojo. Ironiška, bet tą pačią dieną ir susitikau su savo draugais. Europa be sienų. Kaip viena didelė 23-kalbė, 400-milijoninė valstybė su 25 sostinėm. Vientisa ir nedaloma. Tai ne kokia Kinija, kuri net pačią save dalina Didžiąja kinų siena į du nelygius gabalus. Net mėnulio piliečiai (estai etc.) turi galimybę matyti kinų susiskaldymą: į Ying ir Yang (jeigu neklystu). Aš tikiu Europos vienybe. Dar tikiu Kalėdų seniu…

Ervinas jau aprašė mūsų nuotykius žydo karalystėj (paskaitykit jo blog‘e). Nebenoriu prisimint, nes labai stengiausi pamiršt. 400 LVL už išskalbtas užuolaidas… n**** b***… Daugiau niekada niekada nieko neskalbsim. Arba prieš tai paskambinsim šeimininkui, mamai, prodekanei Paunai, rektoriui, SSER SA prezidentui, Latvijos latvių bendruomenės etmonui ir tau, mielas skaitytojau…

Dar vienas liūdnas faktas: šiandien nutraukiau sutartį su seniausiu Lietuvos universitetu. Gerai nesijaučiu. Jaučiuosi netgi negerai. Bet ką padarysi. Geriau išeit, nei būt išmestam (liūdna istorija, kaip ir šuo prieš stipdamas išeina į mišką…). Nesiruošiu stipt. Tik ne per Kalėdas. Ir tik ne per Nomedos gerumo akciją. Ir tik ne tada, kai vaikučiams labai reikia manęs ir mano SMS su pinigėliais…

Tai manau šiam kartui tiek. Mylėkim vieni kitus. O tą seną žydą tegul tie 400 LVL myli…