Sveiki, mielieji skaitytojai. Ši diena – didžioji diena. Klausiate kodėl? Todėl gi, kad pagaliau persinešiau visus savo daiktus iš drėkstančios belangės, vadinamos Dzirnavų butu. Ėjau gal 7 kartus pirmyn atgal (kaip žinia, būtas yra už 400 m nuo mano senojo buto, bet reikia pasilipėti į 4 aukštą). Vakar naktį (prieš statistikos egzaminą, kada tikrai racionaliau būtų pamiegoti), mes nešėme čiužinį ir stalą. Močiūtė, kuri matomai yra paskirta daboti vartelius (turi netgi kamerą ir mygtukus, kad atrakinti dureles) į kiemą į mūsų naująjį butą buvo gana nustebusi: 1 val nakties 3 vyriškiai atnešą didelį čiužinį bei stalą ir prašosi įleidžiami. Senolė buvo sukrėsta.
Dar šiandien buvo egzaminas. Bet apie jį – niekada.
Išnešus daiktus netikėtai pastebėjome, kad šaldytuve liko be proto galybiškai daug maisto. Naujajame bute jam vietos neatsirado – gana mažytis šaldytuvas ir ilgos atostogos. Todėl su draugu-oponentu-latviu Ervinu nusprendėme sudėti visą atliekantį gėrį į maišelius ir padovanoti Dzirnavų gatvės varguomenei. Maistas tikrai geras, todėl varguomenė turėtų apsidžiaugti – visgi 7 kilogramai įvairaus maisto: kečupai, dešros, koldūnai… Tikimės varguomenė irgi galės pašvesti Kalėdas…
Dabar su Latvijos lietuvių bendruomene švenčiame Kūčias. Atsinešėme įvairių gėrimų. Gėrėme. Smagu. Rytoj grįžtu į Lietuvą ir parašysiu daugiau. Einu pratęsti gėrybas.
P.S. atsiprašau skaitytojų, bet tikrai norėjau parašyti bent vieną post’ą išgėręs ir paskui blaivas perskaityti. Tai buvo mano svajonė.
