Ispanų kalba yra ne “bien”

Jau praleidau dvi ispanų kalbos paskaitas savo proftechninėje mokykloje (lygiai tiek kiek galima praleisti dar tikintis gauti kreditą – dalyką, kurio labai trūksta kai reikia gauti atestatą). O šiandien netikėtai atėjo naujiena, kad ispanų šiandien nebus…

Mūsų dėstytojas yra iš Cuba‘os. Jis turi šiek tiek šokoladinio atspalvio ir rusiškai-ispanišką akcentą. Šiaip čia ir slypi problema. Ispanų kalboje netobulėju, bet rusų eina kaip per sviestą…

¿Como te llamas? [Komo te jamas] – koks tavo vardas?
¿Donde vives? [Donde bibes] – iš kur esi?
¡Tuxo pe6uama! [Ticho rebiata] – tyliau vaikinukai!
¡Gudri berni! [Gudri berni] – protingi vyrai!

Ir tai yra bene viskas ką išmokau. Problema glūdi tame, kad tas ne**as daugiau rusiškai ir latviškai porina, nei kokia kita prokalbe. Atkopijuoja mums krūvelę lapų (kuriuos amžinai kažkam suvartoju arba šiaip pametu) ir perskaito ispaniškai ir po to abiejomis kalbomis išverčia… Nieko gero tiesą sakant.

O mums nebeatmaldomai artėja ispanų egzaminas. Mūsų didysis kubietis sugalvojo kaip panaudoti moderniasias technologijas mokymo ir egzaminavimo procese: jis idės egzaminą kaip anketa į savo frype account’ą… Reiks susirasti jį per frype ir tada užpildyti anketą kurioje bus egzamino klausimai… Galėtų ir Nacionalinis Egzaminų Centras tokia sistema naudotis: jokių problemų dėl nutekėjimo…

Vienu žodžiu – ispanų kalba toli gražu nėra tobula. Bet ką padarysi… užtat gražiai ir be akcento kalbu rusiškai…