Nacionaliniai pirkimo ypatumai

Taigi kaip galėjote atspėlioti iš mano post‘o pavadinimo – šiandien buvau „Akropolyje“. Su šeima. Pramogaut ir pirkt. Bet nesumeluosiu pasakęs, kad papramogavau mažiau nei papirkau. Žmonių buvo tokia begalybė, kad net ištraukus šaknį būtų sausakimša. Eilės iki baklažanų. Vežimėliai lūžta. Kasininkės suprakaitavusios ir paraudusios (nuo darbo). Apyvarta? O, brolau brolužėli brolužulėžulį! Bandžiau paskaičiuot apytiksliai, tai net galva neišnešė (o tai reiškia, kad esama didelio skaičiaus).

Taip jau būna. Žmonės neturi ką veikti tarpušvenčių. Be to, pas gimines privažiuoja įvairių emigrantų iš Anglijos, Airijos (neslėpkim, ir laikini emigrantai iš Latvijos). Jie visi (išskyrus tuos, kurie yra laikini emigrantai iš Latvijos), turi parsivežę daug pinigų, svarų, sterlingų etc. ir išsikeitę juos į litus važiuoja į pramogų sostinę. Leidžia tie emigrantai (išskyrus tuos, kurie yra laikini emigrantai iš Latvijos) tuos pinigus viskam: televizoriams, ledui, blynams iš „Delano“ ir batams. Ir taip jie didina Lietuvoje infliaciją (kaip žmogus, leidžiantis nelaisvalaikį Latvijoje pasakysiu – infliacija ne juokas).

Tokie mes, lietuviai, jau esame. Pramogavimas mums yra pirkimas. Pramogų sostinė – pirkinių sostinė. Pramonė – pirknė (oj, čia mielas skaitytojau susigėdau, bet netrinsiu, kad man būtų pamoka). Juk galima pramogauti ir neperkant nieko – žiūrint TV arba būnant su draugais. Tik vat prekybininkai žino visų silpnybes ir prigalvoja visokių Kalėdinių nuolaidų (jeigu prekė kainavo X lt, tai reiškia, kad su Kalėdine nuolaida jinai kainuos 1.1*X, bet šalia bus nubraukta 1.3*X kaina). Todėl visi ir perka. Perku ir aš…

Pirmosios eilės mano blog’e

Šį savaitė - naujienų savaitė: vakar jums, mielieji skaitytojai, pateikiau turbūt pirmąjį post‘ą rimtesne tema. Tarsi to šią savaitę būtų maža - šmurkšt, dar naujieniau: nuo šiol blog‘e kartkartėmis paeiliuosiu (kaip sako vakarų ir kitose kultūrose - parepuosiu)

Savęs nenugalėjimas

Jo rankos nusviro, jis to nepadarė,
Keliai sulinko, tikrai nepavarė,
Negali, jį įvairios baimės kankina,
Jis prisimena, čia sužalotą savo kaimyną.
Jis žino, kas kaltas už tai, kad ištinęs
Kaimynas grįžo – ant jo kaktos buvo mėlynės,
Kaimyno rankos išsuktos, kraujo buvo ant krūtinės:
Už tai atkeršyt – pareiga jį patraukė.
Sušalęs visas ir, rodos, orą paskutinį
Į savo plaučius traukia, jo nelaukė
Niekas, tačiau jis čia atėjo, jį šaukė
Sąžinė, dalia jį vertė atiduoti auką.
Jis norėjo tai padaryti, ir net jei neišeitų,
Tai bent pabandyti, gal netyčia iškeistų,
Tas baimės valandas į triumfo minutę,
Jis juk turi galimybę, kad ir labai mažutę…
Tai garbės reikalas buvo, garbė jį surado,
Bet, deja, paliko, nes jam nepavyko,
Nugalėti savęs, jis tą šansą prarado:
Jis neišdrįso pačiuožti ant Akropolio ledo…

Politika. Įstatymai, kurių nevisai reikėtų laikytis

Seimas yra padaužos. Jau kai pridaro, tai pridaro. Išleido alaus ir krepšinio šalyje įstatymą prieš alkoholio reklamą. Aišku televizija nebūtų televizija, jei nebūtų nukreipę to atgalios: dažnai per TV3 dabar šmėkščioja reklamėlė, primenanti laikus, kurie buvo per sovietmetį. Per televizija rodo liaudies priešus, skatina visuomenės pasipiktinimą jais, nes šie žmonės žlugdo alaus šalies sportą. Sportą privalo remti alkoholis. Kitaip juk sportas skatintų sveiką gyvenimo būdą ir kitokias visai nereikalingas žaliųjų sugalvotas nesąmones. Gi be alaus gamintojų Lietuvoje visai nėra pakankamai stiprių įmonių, kurios paremtų Lietuvos krepšinį.

Bet šiandien viskas šiek tiek pasikeitė: patys įstatymo iniciatoriai paskatino nesilaikyti įstatymo (žiūrėti atlaidžiau į pažeidimus). Šaunu. Fantastika. Leidžiam įstatymus, turim beprotišką krūvą institucijų, kurios prižiūri įstatymų laikymąsi, dar didesnę krūvą, kuri baudžia už nesilaikymą, o tie, kas viso šito viršuje, skatina nesilaikyti. Dar Lietuvoje galioja įstatymai, kurie draudžia žudyti žmones. Galėtų prezidentas paskatinti atlaidžiau žiūrėti į šio įstatymo pažeidimus, teisėjus ne taip stipriai bausti žmogžudžius. Arba kontrabandos įstatymas. Galėtų koks Kirkilas paskatinti muitininkus ne taip stipriai saugoti sieną, o kontrabandininkus ne taip stipriai bijoti baudų, nes jos bus labai minimalios. Tada visi gyventume geriau – nereiktų taip stipriai bijoti pažeisti įstatymų, galėtume visi daryti ką širdelė geidžia.

O pabaigai noriu paklausti: ko seimas siekia įvesdamas alkoholio reklamos draudimą? Jeigu jie siekia sumažinti jo vartojimą, tai tiesiog šiek tiek labai suklydo. Švyturio reklama didina šio alaus žinomumą. Tai reiškia, kad kai ateisiu į krautuvėlę nusipirkti alaus ir jei būsiu matęs šią reklamą, tai ko gero nusipirksiu Švyturio alų, nes pastarąjį geriau žinau. Jokia reklamėlė manęs neverčia gerti daugiau alaus. Alaus geriu daugiau, jei dažniau susitinku su draugais. Tai gal geriau pradėkime leisti socialines reklamas, kurios skatintų nebendrauti su draugais? Taip galėtume tikrai sumažinti alaus vartojimą.

(Ervino stiliumi) Dienos klausimas: Kiek jūsų draugų metė rūkyti, po to kai uždraudė tabako reklamą?

Su Kalėdom. Antras bandymas

Pagaliau jaučiuosi šiek tiek geriau ir galiu jumis, mieli skaitytojai, pasveikinti su Kalėdom. Palinkėti noriu kaip visada: sveikatos, laimės, pinigų ir meilės. Bet apie viską iš pradžių.

Sveikatos: sveikata – didžiausias turtas. Po ilgo vienos dienos sirgimo galiu tai tik patvirtinti. Sveikata yra didesnis turtas nei žemiau išvardinti: mašina, namas, Opel‘is, garvežys, nešiojamasis kompiuteris, ASUS‘as etc.

Laimės: sveikatos nepakanka, kad būtum laimingas. Reikia dar ir laimės. Laimė yra didžiausias neturtas. Jinai labai neapibrėžta. Visa laimė, kad niekas laimės neapibrėžė kokiu nors apibrėžimu, nes tada nebebūtų jinai laimė, o kokia tai nelaimė.

Pinigų: pinigai atsirado seniai. Jų reikėjo, kad nekeisti karvės į 5 kiaules, o puodo į 1/79 karvės. Žymiai racionaliau už karvę buvo gauti geležinį pagaliuką su 7 ir varinį pagaliuką su 9 skylutėm. Kuo daugiau skylučių – tuo daugiau pinigų. Taip, kad linkėjimas daug pinigų iš tikro reiškia… Pinigai laimės neprideda. Vat daug pinigų – kitas reikalas.

Meilės: o čia yra svarbu. Net jei nėra patenkintos viršutinės sąlygos: t.y. tu esi nesveikas, nelaimingas ir be pinigų, tave vis tiek gali kažkas mylėti. Bent jau vieną kartą metuose. Bent jau per Kalėdas.

Su Kalėdom!!!

Pirmosios Kalėdų dienos peršalimas

Prabudau ryte: žiū – atėjo Kalėdos. Apsidžiaugiau ir pavalgiau. Bet jau iš pačio ryto supratau, kad kažkas su sveikatėle negerai, oi negerai. Jausmas buvo keistas, nes iš vakaro gerta nebuvo. Buvo valgyta be proto, bet gerta – nė lašo. Be to, gerklės skaudėjimas nėra prikimšto skrandžio simptomas. Čia nebent prikimši tiek, kad skauda ne iš burnos pusės, o iš pilvo. Spaudimas, kai pilvelis yra per daug prigrūstas pyragėlių su aguonom ir obuoliais.

Ne, mano liga – peršalimas. Nuvažiavus pas močiutę į kaimą ir palaksčius lauke be kepurės liga tik paūmėjo – skauda galva, purto šaltis. Gėriau arbatėlės – nepadeda. Baisi liga, ko gero. Niekas negelbsti. Aišku gyti nepadeda ir grūdamas maistas.

Grūsti maistą per šventes – dar viena lietuvių tradicija. Jei negrūsi – kaimas juoksis. Daug supirkto maisto susigadina. O kaip nepirksi, jei visur Kalėdinės nuolaidos. Tik kvailys arba Ervinas nepirktų.

Kaip bebūtų einu gydytis. Linkiu gerų Kalėdų.

Tradicinės Kūčios pas močiūtę

Kūčios yra susikaupimo šventė, nes negalima valgyti mėsos. Mėsą reikia labai kramtyti, todėl sunku susikaupti tai darant. Dar mėsos negalima valgyti, nes per Kūčias gyvūnai kalba kaip žmonės. O jei kalba žmonių kalba, tai valgyti juos būtų tiesiog kanibalizmas. Valgai paršelį, o šis šneka… Fui, tikrai nemalonu būtų. Būtent dėl to ir atsirado ši tradicija.

Dar viena tradicija – 12 patiekalų. Lygiai tiek pat valandų yra laikrodžio ciferblate, tiek pat mėnesių metuose, tiek pat ratų turi 3 lengvosios mašinos arba 6 dviračiai etc. Tačiau pagrindinė skaičiaus 12 priežastis yra 12 mokinių, kuriuos mokė Jėzus. Jau tais laikais visi eidami į vakarienę atsinešdavo po patiekalą (susimetimas), o vyriausiasis – vyno. Kartodami šią smagią tradiciją – visi krikščionys ir valgo 12 patiekalų. Beje, šiukštu negalima valgyti mėsos (žr. viršuje).

Dar per Kūčias reikia valgyti ne ant nuogo stalo ir net ne ant staltiesės, o ant šiaudų. Todėl, kad ant šiaudų ir gimė Jėzus. Todėl mes inscenizuodami jo gimimą ir valgome ant šiaudų. Paskui reikia traukti šiaudą. Jei ištrauki ilgą – gyvensi ilgai, o jei tau pakišo velnias koją ir čpokt! – trumpas: vargas tau… Negalima sakyt, kad neilgai gyvensi; greičiau jau: greit numirsi arba apsivesi su priešingos lyties atstovu/e (pagal senovės tradicijas).

Gaunu dažnai laiškų iš jūsų, mielieji skaitytojai, kuriuose klausiate apie Kūčių tradicijas. Noriu vieną kartą ir visiems laikams pasakyti: deginti morę, ridenti margučius ir šokinėti per laužą – visa tai nėra Kūčių tradicijos. Tuo labiau ridenti more ir deginti margučius. Čia iš viso ne mūsų kultūra. Greičiau jau amerikinė sub-kultūra – šalis, kurioje jumoru laikomas uždegtas popieriniame maišelyje „kakas“ ir padėtas prie kaimyno durų paspaudžiant skambutį…

Gerų jums Kūčių (nors jos jau beveik baigėsi)…

Triūsimas prieš Kalėdas

Vos pargrįžus namo ir spėjus pabūti viso labo 48 valandas (per kurias, deja, Žalgiris pasikrovė nuo Ryto…), tėvai pristatė prie darbo – reikėjo tvarkyti namus. Kuopti lentynas, valyti dulkes ir kompiuterį, siurbti knygas – mano nemėgstamiausi darbai. Jau tikrai mieliau žiūrėčiau televizorių išdrėbęs pilvą… Juk rodo tiek gražių Kalėdinių filmų iš Šiaurės Amerikos žemyno. Tie filmai unikalūs: veikėjų vardai skiriasi vos ne kiekviename filme. Dar skiriasi pagaminimo metai ir pagaminimo mėnuo.

Kodėl reikia prieš Kalėdas tvarkytis? Ogi tam, kad šventes sutiktum švarus ir švarioje troboje. Jei būsi nešvarus, tai tavo trobą pasišlykštėdamas gali aplenkti Senis Šaltis. Nedžiugu, oi nedžiugu, jei pastarasis neaplanko – metai bus prasti ir netikę kaip feodaliniais laikais. Dirbsi, arsi kaip baudžiauninkas, o atlygio – šnipštas.

Jau senovėje lietuviai tvarkydavo namus, laukus ir kryžiuočius. Viskas vardan švaresnės valstybės. Kai valstybė švari – džiaugiasi valdovas. Kai džiaugiasi valdovas – džiaugiasi valstybė. Tada jau ateina 3 seniai šalčiai (Rusija, Prūsija ir Austrija) ir pasidalina tą džiugią valstybę… „Sutvarko“ ją taip sakant…

Dažnai savo žinutėse nukrypstu į istoriją. Gal dėl to, kad baisiai man jinai patinka. Savo laikais (prieš 2 metus) esu gavęs 100 už jąją. Dabar vargiai beatsimenu Napoleono mūšių datas ir rezultatus.

Bet kai pagalvoji, smagu yra triūsti prieš Kalėdas. Juk supranti, kad patriūsęs tas kelias dienas, paskui galėsi gulėti kelias dienas išvertęs nuo darbo išvargusį pilvą, žiūrėdamas „Vienas namuose 8“ ir bambėti ant Senio Šalčio, kad tu visai nenorėjai nuotraukų foto-albumo ir skutimosi reikmenų… Kimši saldainius ir lupsi mandarinus… Galėsi pamiršti viską, išskyrus kvėpuoti…

Pasaulio ekonominių problemų sprendimas vol.2

Sveiki skaitytojai. Čia jūsų jau spėta pamėgti rubrika apie pasaulio ekonomines problemas. Kaip jau ir minėjau, šiandien gvildensime tokias problemas, kaip dolerio krizė, Latvijos infliacija bei Lenkija. Taigi pradėkime nuo pradžių.

1 problema: dolerio krizė. Doleris krenta kaip girtas žmogus be parašiuto nuo aukšto namo.

Sprendimas: Pagrindinė dolerio problema – jų yra tiek prispausdinta, kad jei kiekvienam kinui duotum po 7 dolerius, tai dar liktų tiek daug, kad dar kiekvienam indui galėtum duoti po 6 dolerius (ir dar ko gero liktų…). Kai jų daug prispausdinta, tai jie gi negali daug kainuoti (paklausos dėsnis ). O kodėl jų prispausdina taip daug? Ogi todėl kad juos nesunku spausdinti – jie yra vienspalviai (žali). Tereikia žalio tonerio ir popieriaus ir jau gali suspausdinti dolerį. Vat pvz. eurą jau ne taip lengvai atspausdinsi, nes yra įvairių spalvų ir blizgučių. Todėl išeitis būtų daryti dolerius spalvingus (kaip ir pati USA) su blizgučiais, vandens ir ugnies ženklais, skylėm, pakabukais, magnetais ir iš valgomo popieriaus (amerikiečiai mėgsta valgyti). Tada jų pasiūla sumažės (brangiau pagaminti tokią nesąmonę), todėl kaina (o kartų ir kursas) ims kilti.

2 problema: Latvijos infliacija. 13.7% yra didelis skaičius Latvijai, o ypač infliacijai.

Sprendimas: Pereiti prie natūrinių mainų. Kai viskas brangsta, prekių santykiai keičiasi mažiau nei pabrangimai. Todėl jei įsivyrautų natūriniai mainai, tai infliacija būtų kokie 2%. Tai netgi leistų įsivesti natūrinį eurą (jeigu toks yra). Po to, kai natūrinė infliacija pasiektų 0, būtų galima grįžti prie piniginės valiutos – pagaliukų su tam tikru skylučių skaičiumi. Viską reikia daryti step by step, kad neperkaistų ekonomika.

3 problema: Lenkija. Praeitą savaitę nepateikiau jokio sprendimo. Šią savaitę šį tą sugalvojau.

Sprendimas: Po Žygimanto Augusto valakų reformos (Ržečpospolitoje), kai kuriose Lenkijos vaivadijose (Krakow) atsirado keistas noras statyti labai prastus kelius. Keliai buvo prasti ir anksčiau (ypač tada, kai Vytautui vežė karūną iš Romos per Lenkiją). Bet po valakų reformos juos ėmė statyti iš itin keistų materialų: grybų, mėšlo ir duobių. Keliai buvo tokie prasti, kad net per didžiuosius padalijimus Rusijos imperija (Jekaterina) neėmė lenkų žemių. O Rusija visada garsėjo kaip itin racionaliai mąstanti valstybė. Todėl yra tik viena išeitis – panaikinti valakų reformą, o kartu ir baudžiavą. Tai leistų ne tik pagerinti kelius, bet ir suteikti kaimo žmonėms daugiau teisių.

Šiam kartui tiek.

Kibir vibir.

Aš namie…

Atsiprašau skaitytojų. Vakar post‘o nebuvo. Net nenuliūskite dėl to – tam turiu tikrai kvailą priežastį: grįžau namo, į Lietuvą. Šaunu čia. Tai ne ten… toj ****, ****, ***** *atvijoje. Jau susitikau su nemaža krūva draugų bei su tėvais. Esu linksmas, bet pavargęs kaip Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika (vakar buvau netgi dvėstelėjęs, jeigu galima taip išsireikšti neįžeidžiant kokios nors „įdomios“ religijos). Bet tai tikrai buvo pirmas paskutinis kartas. Prisiekiu budistu-pižonu-draugu-latviu-su_akiniais Ervinu (šis kadras, beje ne kartą jau yra neparašęs posto…), kad tai daugiau nebepasikartos: new day – new post.

Šengenas įsigaliojo. Ironiška, bet tą pačią dieną ir susitikau su savo draugais. Europa be sienų. Kaip viena didelė 23-kalbė, 400-milijoninė valstybė su 25 sostinėm. Vientisa ir nedaloma. Tai ne kokia Kinija, kuri net pačią save dalina Didžiąja kinų siena į du nelygius gabalus. Net mėnulio piliečiai (estai etc.) turi galimybę matyti kinų susiskaldymą: į Ying ir Yang (jeigu neklystu). Aš tikiu Europos vienybe. Dar tikiu Kalėdų seniu…

Ervinas jau aprašė mūsų nuotykius žydo karalystėj (paskaitykit jo blog‘e). Nebenoriu prisimint, nes labai stengiausi pamiršt. 400 LVL už išskalbtas užuolaidas… n**** b***… Daugiau niekada niekada nieko neskalbsim. Arba prieš tai paskambinsim šeimininkui, mamai, prodekanei Paunai, rektoriui, SSER SA prezidentui, Latvijos latvių bendruomenės etmonui ir tau, mielas skaitytojau…

Dar vienas liūdnas faktas: šiandien nutraukiau sutartį su seniausiu Lietuvos universitetu. Gerai nesijaučiu. Jaučiuosi netgi negerai. Bet ką padarysi. Geriau išeit, nei būt išmestam (liūdna istorija, kaip ir šuo prieš stipdamas išeina į mišką…). Nesiruošiu stipt. Tik ne per Kalėdas. Ir tik ne per Nomedos gerumo akciją. Ir tik ne tada, kai vaikučiams labai reikia manęs ir mano SMS su pinigėliais…

Tai manau šiam kartui tiek. Mylėkim vieni kitus. O tą seną žydą tegul tie 400 LVL myli…

Didi diena, o aš išgėręs

Sveiki, mielieji skaitytojai. Ši diena - didžioji diena. Klausiate kodėl? Todėl gi, kad pagaliau persinešiau visus savo daiktus iš drėkstančios belangės, vadinamos Dzirnavų butu. Ėjau gal 7 kartus pirmyn atgal (kaip žinia, būtas yra už 400 m nuo mano senojo buto, bet reikia pasilipėti į 4 aukštą). Vakar naktį (prieš statistikos egzaminą, kada tikrai racionaliau būtų pamiegoti), mes nešėme čiužinį ir stalą. Močiūtė, kuri matomai yra paskirta daboti vartelius (turi netgi kamerą ir mygtukus, kad atrakinti dureles) į kiemą į mūsų naująjį butą buvo gana nustebusi: 1 val nakties 3 vyriškiai atnešą didelį čiužinį bei stalą ir prašosi įleidžiami. Senolė buvo sukrėsta.

Dar šiandien buvo egzaminas. Bet apie jį - niekada.

Išnešus daiktus netikėtai pastebėjome, kad šaldytuve liko be proto galybiškai daug maisto. Naujajame bute jam vietos neatsirado - gana mažytis šaldytuvas ir ilgos atostogos. Todėl su draugu-oponentu-latviu Ervinu nusprendėme sudėti visą atliekantį gėrį į maišelius ir padovanoti Dzirnavų gatvės varguomenei. Maistas tikrai geras, todėl varguomenė turėtų apsidžiaugti - visgi 7 kilogramai įvairaus maisto: kečupai, dešros, koldūnai… Tikimės varguomenė irgi galės pašvesti Kalėdas…

Dabar su Latvijos lietuvių bendruomene švenčiame Kūčias. Atsinešėme įvairių gėrimų. Gėrėme. Smagu. Rytoj grįžtu į Lietuvą ir parašysiu daugiau. Einu pratęsti gėrybas.

P.S. atsiprašau skaitytojų, bet tikrai norėjau parašyti bent vieną post’ą išgėręs ir paskui blaivas perskaityti. Tai buvo mano svajonė.