Tiems, kas dar mane netyčia prisimena ir moka anglų kalbą, turiu gera naujieną.
Šiuo metu esu mainų programoje Olandijoje ir ten rašau blog’ą anglų kalba. Blog’o adresas: http://blog.balsiukas.lt/(kas produktyvumo nekenčia, tai gali pasiekti ir ilgesniu būdu: http://theneverlands.wordpress.com/)
Gerų jums mokslo metų.
Nevartokit narkotikų Lietuvoje (nelegalu gi!)
Labas(-a),
Šiandien skauda galvą, nes vakar gėriau alaus (nemažai). Vakar pirmą kartą lankiausi kaimiško alaus bare „Šnekutis“, Užupyje. Negalvojau, kad Lietuvoje yra tokia vieta. Alus būtą tokio skanaus, kad negalėjau nustoti jo gerti… To pasekmė yra galvos skausmas… Tačiau vakar supratau, kad tas alus, kurį gali nusipirkt pas mus prekybos (ir pramogų) centruose yra tik atsiprašant m****as… Ypač vasarą, kai dėl padidėjusios paklausos gamintojai (ir barmenai) naudoja gana lietuvišką pasiūlos padidinimo būdą: skiedimą… Ir šiaip esu girdėjęs, kad tie lietuviški alūs, kurie laimi pasaulinius apdovanojimus yra specialiai tik tam išverdami ir jų Lietuvoje nė su žiburiu nerasi. Tą „skanų“ Švyturio-Utenos, Kalnapilio-Tauro, etc. alų geria tik emigravę Londono ir Dublino lietuvaičiai (laikini emigrantai Rygoje nepriklauso šiai „išskirtinei“ grupei)… Kodėl? Ekonomika: moki daugiau – gali gauti geriau… (oi, susinervinau – dar labiau pradėjo galva skaudėt…)
Dar tapau Microeconomics TA (žmogumi, kuris veda dalyko seminarus ir paaiškina pirmakursiams kaip reikia spręsti uždavinius). Labai tuo džiaugiausi, nes labai mėgstu aiškinti… Dar mėgstu, kai manęs klauso, o nemėgstų, kai neklauso… Šiaip tai visa tai reiškia, kad turėsiu dar mažiau laisvo laiko. Ir šiaip – laisvalaikis man kitais mokslo metais nusimato būti rečiau nei gimtadienis… Kol kas dar nepasakosiu kodėl. Čia dėl to, kad kol kas jūsų, mielieji skaitytojai, labai gerai nepažįstų (ne visus), o mama prisakė: negalima visiškai atvirai šnekėti su nepažįstamais… Šiaip vis tiek šneku… Bet tai papasakosiu, bet tai ne šiandien tai…
Ačiū Dievui, liko tik viena savaitė praktikos… Atsibodo jau… Noriu atostogaut… Bet nelabai ko gero teks: turėsiu laikytis teises… Klausiate, kodėl taip vėlai? Ogi todėl, kad į universitetą atėjau 17 metų piemuo ir dar negalėjau to padaryti… Be to, buvau užsiėmęs… Bet dabar jau supratau, kad reikia nedelsti… Todėl įspėju, kad kitą pirmadienį, ketvirtadienį ir penktadienį nuo 17:00 Antakalnio ir gretimų rajonų gyventojai atsargiau vaikščiokite pėsčiųjų perėjomis, kelkraščiu, šaligatviais ir netoli nuo kelio esančiais parkais (dėl viso pikto…). Taip pat jei turite vaikų, jų geriau neišleiskite tuo metu į lauką pavedžioti… Būkite budrūs…
Iki…
Labdien,
Kaip galėjote atspėti iš novatoriško pasisveikinimo – šiandien latvių kalbos pamokėlių laikas.
Kaip ir žadėjau kažkada – latvių kalba virtuvėje. Prieš tai tik sugriausiu vieną mitą, kurio manęs daugelis klausėt: ne, latviai nevalgo nei žirgų, nei arklių…
griķi – grikiai, džiaugsmingiausias patiekalas, kurio atsivalgiau pirmame kurse…
katls – puodas, daiktas, kuriame galima virti grikius, bet geriau nereikia… užtenka…
gaļa – mėsa, tai iš ko privalo susidaryti TIKRAS maistas… Ukrainoj (kai buvom Kyiv Spring 2008 debatų turnyre) net pusryčiams duodavo šašlyko su svogūnais…
dārzeņi – daržovės, tai, kas dažniausiai gadina TIKRĄ maistą… valgo tie, kas nemyli gyvūnų – suvalgo jų maistą ir šie priversti badauti…
pelmeņi – koldūnai, dar vienas dalykas, ko jau spėjau atsivalgyt…
ola – kiaušinis, daiktas iš kurio išsirita viščiukai… arba ne…
vista – višta, valgomas daiktas, kuris deda kiaušinius… tačiau, pas man kompiuteryje vista kiaušinių nededa… šiaip š*** mala… jau 3 kartus teko formatuot… kad ją kur…
makaroni – makaronai, … ech… dar vienas dalyk…….
pildījums – faršas, maltos karvės ir kiaulės… galima dėt ant makaronų…
sīpols – svogūnas, dalykas, kurį pjaustant galima apsiverkti, kaip laimėjus Mis Čekoslovakija konkursą…
burkāns – morka, … ee… nežinau… akim sveika…
konservants – konservantas, stebuklas, kuris priverčia pomidorą 4 savaites būti tinkamu vartoti… arba 4 metus (ir dar 4 prieš tai…) būti opozicijoj…
nazis – peilis, daiktas skirtas padėti pasidalinti dalykus: pyragėlį, obuolį, pinigus, telefonus…
kečups – kečupas, kad ir kas gavosi po Jūsų eksperimentavimo virtuvėje, jis padarys patiekalą valgomą studentams…
Tai tiek… gaminkit… iki kitų susitikimų…
Dienos citata: O kaip teisingai reikia tarti: Iranas ar Irakas?
Šakar makar, (tatai kaip žaismingai pasisveikinau)
Vietovėje, kur atliekų praktiką, tapo nelengva. Vis per tą savo liežuvį prisiprašiau darbo. Beje, jei anksčiau pagrindinės mano darbo priemonės buvo kortos ir vz.lt, economist.com, tai dabar neišvengiamai privalėjau pereiti prie to, be ko praktikoje nė vienas SSER fux‘as neapsieitų : MS Excel ir google.lt. 11 000 eilučių lentelė… Akys raudonos, kaip parūkius ten kokių jau stipresnių cigarečių… Galva plyšta, kaip polietileninis maišelis, kai įsigyjamas per didelis kiekis alkoholinių gėrimų stikline tara… Bet kaip sakoma: ką išmoksi, ant pečių nenešiosi… hm… nei galvos, nei akių…
Dar vakar grįžau į sportiškojo jaunimo gretas: pradėjau lankyti sporto klubą „Imp***“ (čia tam, kad nepagalvotumėt, kad vykdau reklamą ir taip gaunu nedeklaruotinų A klasės pajamų), kuris yra Fab*********e (o čia šiaip). Klubas visai nieko, yra baseinas (pripildytas žmonėmis), sporto salė ir salė, kur moterims. Šiaip jei reiktų įvertinti sporto salę skalėje nuo 12 iki 79, tai parašyčiau aukščiau negu vidutinį, tačiau ne per aukštą balą. „Reak****“ (nors čia Latvijoj, bet vis tiek) turi žymiai (2 kart tiek) daugiau sporto treniruoklių ir tų, kur moterims. Tačiau, ne nacionalistinių paskatų vedamas, galiu patvirtinti, kad sportuojančios lietuvaitės yra žymiai (šešis sykius) gražesnės, nei sportuojančios latvės…
Tatai, matyt, kyla dėl požiūrio, kada reikia sportuot. Lietuvoj,„***uls“ (čia įvairovės dėlei…) klube, dauguma moterų sportuoja, nes jom tai patinka. Latvijoj gi, „****tors“ klube, dauguma moterų sportuoja, nors joms tai nepatinka… Yra žodis: REIKIA… Tai vat… Tiek apie tą grožį… Grožis išgelbės pasaulį. Pvz. maisto krizė – manekenės (a.k.a. grožio etalonai) visai nevalgo. Jei visi norėtume būt gražūs kaip jos, tai nebūtų jokios maisto krizės…
Ech… Sunku dirbt… Einu pietaut… Iki…
Šiaip jaučiu gėda. Ne dėl savęs asmeniškai, o dėl savo Tėvynės. Žiū, kokį straipsnį įdėjo The Economist.
Kas neturi interneto ir negali pažiūrėti link‘o, tai pacituosiu: „…Poland’s president <…> is embarrassingly at odds with the government <…>. Neighbouring Lithuania says it will happily host the missiles” (kas nesupranta, vertimas: Lenkijoj vėl ATR padalijimai, todėl raketas su apsidžiaugimu priims Lietuva). O kas leido? Kas leido? Išvis čia kas nors, ko nors, dėl ko nors, kada nors klausė? Ar čia kaip su pas mus su ežerų pakrantėm: ta sekretorė Condoleezza Rice nunešė „patept” kažkur (reikiamiem žmonėm) ir jau gavo sklypelį nelegalioms statybėlėms. Nu kaip nelegalioms statybėlėms: Priešraketinės Gynybos Sistemai…
Fui, kaip negražu… Ajajai, kokia gėda… Nu kaip taip…
Ir kodėl visada Lietuva laikoma atsiprašant JAV… šuns patele…? Kodėl Lietuva negali turėt savo nuomonės? Nu galėtų bent kartais tada, kad gerbtų, pasimėtyt (atsitiktinai pasirinkus) tarp JAV, Rusijos ir Prancūzijos nuomonių. Kad bent atrodytų, kad mes mąstom ir sprendžiam pagal save… Rimčiau atrodytume… O dabar: JAV kariaus Afganistane – siunčiam ir mes, JAV kariaus Irake – „Oi, ir mes, ir mes, ir mes!!!”. Berods tik Europos konstituciją mes pirmi, be JAV, labai greitai priėmėm. Gaila, tik kad berods vieninteliai visoj Europoj tai padarėm…
O ir ta pati JAV jau nebe daug gyvens. Prisišvirkštė pinigų į sustojusią ekonomiką ir džiaugiasi dabar 2.50% augimu. Kaip narkomanas Karoliniškėse požeminėj perėjoj: skraido po visą Euro-Aziją ir geresnius diplomatinius santykius užmezginėja. Bet neilgam. Baigsis sušvirkštų pinigų poveikis ir vėl –0.5% pagirios Lazdynų miškely… fotosintezę vykdys… Įdomu tik kaip baigsis su tais rinkimais. Jei šiek-tiek-kitokios-spalvos prezidentą JAV išsirinks, tai tada vyks tas visas sekiojimas iš paskos… Nors gal niekas nepasikeis: Lietuvos vaikai gi prieš porą metų Tanoka Beard Lietuvos metų žmogumi buvo išrinkę…
Nu tikėkimės, kad bręstant ekonomikai ir patys subręsime. Infliacija 12.5%, pratinamės prie didesnių pinigų, gal ir patys didesniais tapsim. Ir vieną dieną, gal ne šiandien, ne rytoj ir net ne po metų, gal net ne šiame amžiuje, bet vieną dieną, jaučiu tikrai, kai kas nors Lietuvos paklaus nuomonės pvz. apie androidų lazerinių galvučių nanoschemų maitinimo šaltinių akcizą, Lietuvos valdžia pagalvos ir pasakys: „Mums reikia pasitarti ir nuspręsti patiems…”. Ta diena įeis į istorija… Bus dar viena išeiginė…
(plerm padajabam) Laba diena mokiniai,
Daug laiko praėjo nuo paskutinės mūsų paskaitėlės. Šiandienos paskaitos tema – Latvių kalba Akropolyje. Tai yra labai aktualu, nes Rygoje ant dienų (2010) turi atidaryti šį stebuklą. Manau pravers.
nauda – pinigai, popieris už kurį galima gauti daiktų; tiesa dėl infliacijos vis mažiau ir mažiau…
pirkt - pirkt, duoti pinigus už tai ko nori, bet ko tau iš tikro nereikia…
veikals – parduotuvė, nedidelė vietelė, kur galima duot pinigus už tai ko nori, bet ko tau iš tikro nereikia…
izpārdošana – išpardavimas, kai tai ko tau nereikia gali gauti iki 4 kartų pigiau!!!
kinofilma – kino filmas, laiko praleidimo būdas, kai gali žiūrėti filmą ne namie, o su krūva tarškančių ir čepsinčių vaikų…
apgrozība – apyvarta, tai, ką Akropolis moka daryti…
peļņa – pelnas, tai, ką Akropolis labai moka daryti…
ledus arēna – ledo arena, laiko praleidimo būdas, kai gali susidaužyti kelius ne namie, o su krūva tarškančių ir čepsinčių vaikų…
izpriecu galvaspilsēta – pramogų sostinė (no comment)
laucinieks – kaimietis, rūšies užimančios 90% Akropolio ploto ir padarančio 10% Akropolio apyvartos atstovas.
nogurt – pavargti, tai kas būna po to kai užsuki nors ir tik degtukų nusipirkti…
Kitą savaitę – latvių kalba virtuvėje. Nenustokit mokytis…
(Pradžioje mandagiai pasisveikinsiu)
Laba diena,
(O dabar pasakysiu tai kas iš tikro man ant širdies..)
Blemba AČIŪ visiems tiems kurie skaitė mano blogą net ir tada kai jis buvo beviltiškas bei 4 mėn. nebuvo atnaujinamas. Nustebau nežmogiškai… Ačiū ir už pakomentavimus, kurių nesitikėjau… Ačiū už tai, kad mano blog’o nenuhackin’o komunistinę simboliką mėgstantys piliečiai… (nors jie ir nežino apie mane ko gero…)
(Dabar ne mano verkšlenimai ir apie tai, dėl ko Jūs čia ir gaištat laiką – post’as)
Net Jūs net įsivaizduoti net neišgalėtumėte kiek visko prisikaupė pas man galvoj, širdy ir ant pilvo. Aišku 92.45% to yra visiškas mėšlo ir uogienės mišinys, todėl Jūs, mielieji skaitytojai, apie tai sužinosite nebent iš mano Skype, Facebook užrašų arba iš mano šaunuolių draugų ir nenoromis/romis įgytų priešų. Net nežinau nuo ko pradėti… Gal klauskit?… 
Pajuokavau. Daugiau nejuokausiu. Blog‘as turi būti rimtas daiktas. Gi rimtoj organizacijoj praktiką atlieku… Tokioj rimtoj, kad pavadinimo neminėsiu, bet užtat rašysiu dažniau post’us… O gal kada ir paminėsiu būdamas neblaivesniškesnės būklės… Nenoriu pasidaryt nemėgstamas tarp ekonomistų, verslininkų ir panašaus nago-plauko žmonių, kuriuos domina tik Return on Equity (jei kas nesupranta, ką tai reiškia, tai tegul džiaugiasi nematerialistiniu ir nesugadintu savo pasaulėliu…)
Beje, itin įdomu, kad mano blog‘as visus tuos prastokiškus mėnesius tarnavo edukaciniais tikslai: populiariausi buvo “Latvių kalbos pamokėlių” post‘ai. Ką gi, yra šiokia tokia paklausa bus ir tokia šiokia pasiūla! Gal ne šiandien… Gal ne rytoj… Ir gal net ne šią savaitę… Bet pažadu – išmokysiu jus latviškai… Kaip koks Martinš Mazvids: “el i at tas ir LAT, vė i i tas ir VI, jot i a tas ir JA… Atkārtošana!…“. Reikia gi kad ir tos šalies istorija kada nors pagaliau prasidėtų…
Gyvenu dabar Vilniuj, pas vieną labai gerą draugą, bet prie Ak*****io… Vilnius yra miestas-jėga: kokius 14 kartų geresnis už Rygą (lat. Rīga, est. Riia). Ir bent du-kart geresnis už visus likusius Lietuvos miestus: Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Marijampolę, Telšius (žem. Telšē), Tauragę, Alytų, Visaginą (rus. Висагинас) ir t.t. Beje Visagine (rus. В Висагинасе) yra labai nerealiai gražios panelės (rus. тёлки), bet dėl radiacijos ir šiaip (yra priežasčių…) jis už Vilnių nėra geresnis.
Šiaip jau kokias 19 dienų kaip esu trumpalaikiškai atsisveikinęs su didžiuoju ir sunkiuoju sportu. Nerimstu. Reikia susirasti kokią vietą išsilieti. Kokią nors surūdijusią palėpę arba rūsį su štangom, padarytom iš seno traktoriaus ratų, kur nors Fabijoniškėse… Kad būčiau stiprus ir tvirtas kaip ir prieš 19 dienų…
Daug dar visko papasakočiau Jums, mielieji skaitytojai, dar šį vakarą, bet noriu palikti Jus susijaudinusius ir suintriguotus, laukiančius “a kas čia bus dar?” ir pan. Be to nenoriu ir išsisemti per greitai. Vis dėlto juk vasara, alkoholis, тёлки, etc.
Ikiūkštis…
Sveiki,
Nežinau, kiek esate atidūs – čia priklauso nuo jūsų asmeninės reakcijos – bet ko gero pastebėjote, kad nustojau rašyti žinutes… Pagrindinės to priežastys buvo kelios. Leiskite man jas visas nuoširdžiai beužuolankiškai išvardyti:
1. Laiko trūkumas: kaip ir visiems, kas kažką veikia šiame pasaulyje (ne tik medituoja), laiko trūksta ir man. Aišku, gal ir galėjau rasti extra pusvalandį, bet kai tempas toks, kai kiekvieną savaitę tenką laikyti po egzaminą, o tarp egzaminų tenka dar daug mokytis ir rašyti įvairius repport‘us – tas extra pusvalandis tampa nebe toks jau extra… Tai tiesiogiai mažina mano miego sąskaitą…
2. Idėjų trūkumas??? Ne. Pačių idėjų man niekada netruksta (juk yra daug pasaulyje tautų, religijų ir lyčių ant kurių galima išsilieti). Gal labiau tai buvo nenorėjimas rašyti iš reikalo. Galiu parašyti apie bet ką, bet kai supranti, kad rašai ne dėl to, kad nori, o dėl to, kad reikia… Nesinori to… Labai labai…
3. Skaitytojų pasyvumas. Čia tai nedidelė detalė, bet vistiek norisi parašius post’ą sulaukti komentaro… Deja… Retai taip…
3. Savęs realizacija. Paskaičiau kada savo post’us… Didžioji dalis yra visiškas mėšlas… Keista ir neaiški sarkastiška nuomonė… Su daug kvailu žodžių ir keistų bajerių… Velniop tai… Nebenoriu to rašyti. Noriu rašyti ką nors su gilesne prasme ir mintim… O tam neužtenka keliolikos minučių per dieną… Gal dar neužtenka proto… Bet jaučiu – rašyt sugebu, tik tam reikia skirti laiko… O dėl laiko tai žr. 1 punktas…
Kas iš to… Tiesiog oficialiai paskelbiu, kas daugumai ir taip buvo aišku: skelbiu pertrauką… Gal ta pertrauka tęsis savaitę… Gal mėnesį. Gal kelis (kol baigsis macroeconomics). Gal metus… Vasarą, kai reiks kokiam Hansabanke per praktiką pieštukus drožti ir kavą virti tvisai turėčiau grįžt…
Ačiū… Atsiprašau…
Sveiki mielieji skaitytojai,
Turbūt pirmą kartą rašau jums ryte. Netikėta? Man irgi. Norėjau jus nustebinti. Nustebinau save.
Šiuo metu vyksta labai svarbus darbas. Vienas mano komandos narys daro interviu (on the spot) vienoje Latvijos kompanijoje, kita komandos narė plepa su kitų komandų narėmis, o mano kažkada minėtoji žavioji partnerė – miega. O aš juos visus koordinuoju… Rašydamas blogą…
Š***na komanda… Atėjau 10:07, o man pasakė, kad 10:30 bus interviu… Klausimai (man teko HR) paruošti nebuvo, todėl reikėjo juos sugalvoti labai greitai… Kaip šiek tiek žinantis apie HR 6 klausimus sugalvojau ir užrašiau per 2 minutes ir latvis nubėgo į agentūrą paimti interviu, mat jis susitarė, kad ateis vienas ir kalbės latviškai… Skamba solidžiai?… Pats kursas skamba solidžiai: “Organization & Management“. Kaip supratot iš iki šiol parašyto teksto – abiejų dalykų mūsų komanda neturi. Bet tai netrukdo patikrinti ar tai turi mums skirta kompanija. Kaip sakoma: mokai, ko pats nemoki…
Jaučiu greitai teks grįžt prie koordinavimo, nes latvė jau nebeturi su kuo plepėt. Duosiu jai rimtesnį ir atsakingesnį – skaičiuot baltas ir raudonas mašinas lauke. Šiaip niekas manęs nepaskyrė koordinatoriumi. Pats taip pasivadinau, kad nieko neveikdamas galėčiau apsimest kad dirbu. O nedirbu, nes atsibodo komandos neatsakingumas. Arba kitaip tariant – visi mes dėjom… visas pastangas vardan gero darbo, bet neišėjo…
O iš tikro tai visąlaik SSE Rygoje lietuviai yra patys norimiausi komandos nariai. Vakar prie manęs priėjo vienas vietinis rusas ir paklausė: “O gal žinai, ar yra neužimtų lietuvių Macroeconomics kursui…?”. Visi labai įsižeidė ir prarado motyvaciją dirbti, kai paskelbus, kad bus galima šiam kursui rinktis komandas iš karto susiformavo 3 komandos, kurias sudaro vien lietuviai. Lietuvių pasiūla taip sumažėjo, kad nebežinojo kur dėtis broliai latviai ir sesės estai…
Dienos citata (iš Brėmeno): “I want to wish.. you… that… eee… F**K….. would … take place …tomorrow morning”
Taigi, tęsiu mįslę keturgyslę…
Kaip ir minėjau iš anksčiau – nieko naudingo kietame diske atkurti nepavyko. Tačiau radau kai ką įdomaus. Kas tas įdomaus: kažkokios, man pirmą kartą girdėtos, firmos dokumentus. Įvairios sutartys, laikškai, pasiaiškinimai, kurių datos yra apie 2005 metus… Kodėl tai yra įdomu? O gi todėl, kad tai greičiausiai reiškia, kad pirkdamas naują kompą (bent jau taip parašyta sutarty) iš F***ako išsinešiau netokį jau naują… Greičiausiai net ne tiek naują, kiek padevėtą…
Jau parašiau laišką į vartotojų teisių apsaugos tarnybą (kaip ji ten besivadintų), ir paklausiau, ką galiu šiuo atveju padaryti… Gavau krūvą straipsnių, į kuriuos įsigilinti nelabai turiu laiko, nes rytoj egzaminas. Kaip bebūtų, teisybės ieškosiu! O jums, mielieji skaitytojai, pranešiu viską, kas su šituo yra susiję…
O kol kas – ninku į Research Methods egzamino pasiruošiamąjį paskutinės nakties etapą… Tai tikrai yra vienas neįdomiausių dalykų. Neįdomiau tai tik, ko gero, estų krepšinis…
Iki kiki
